Vienas jojimo meistras kartą yra pasakęs: „Mokomiesiems žirgams skirtas Dangus. Tai ant jų kantriai lenkiamų nugarų raiteliai kopia savo svajonių link.“
Ar pamenate pirmąjį žirgą, kuris pirmą kartą suteikė jums sparnus, leisdamas ant jo užsėsti? Bet kuris raitelis, kuriam gyvenime teko jojimui ruošti jauną žirgą, puikiai žino, kad tai nėra nei lengva, nei juo labiau savaime suprantama.
Žirgo svarstyklių pusėje – didžiulė fizinė jėga, kuria pasinaudojęs, jis neabejotinai išvengtų ne tik apjojimo, bet ir bet kokio kontakto su žmogumi. Nors neprivalo, kažkokios stebuklingos jėgos vedamas „žirgas raiteliui daro bet ką, nebent nesupranta arba negali,“ – vis prisimenu puikios trenerės Margaret Hansen žodžius. Visgi kaip dažnai jodami susimąstome, kokią didžiulę dovaną kasdien gauname?
Nuotraukoje, kuri daryta prieš maždaug 22 metus – Gladiatorius, vienas pirmųjų mano keturkojų partnerių grįžus į Lietuvą. Tamsiame, polietilenu apkaltame garde, iš kurio visą žiemą nebuvo vežamas mėšlas tam, kad būtų šilčiau ir žirgas neperšaltų, amoniakas negrįžtamai pažeidė jo plaučius. Net ir būdamas eržilas, dusdamas po balnu jis vos krutėjo ir garsėjo kaip „nesurengiamas“, kas šiandien man kelia didžiulį gailestį.
Būdamas vos gyvas, jis užsitarnavo ne pensiją pievose, o idealiai tiko sunkiam „prakatinio“ arklio darbui, kantriai mokė nesuskaičiuojamą nerangių raitelių būrį. Tarp jų – ir mane, už ką jam būsiu amžinai dėkinga.
Nesinori kaltinti nei vieno žmogaus, kurio dėka susiklostė ši ar analogiška situacija. Tais laikais kentė ne tik žirgai, bet ir žmonės. Trūko ne tik inventoriaus, vaistų, bet ir paprasčiausių žinių apie žirgų laikymą. Kad ir tokių, jog žirgui šviežias oras yra svarbiau už šilumą.
Tačiau tai puikus priminimas mums šiandien, kad niekada nepamirštume būti dėkingi savo keturkojams draugams ir gilindami žinias, galėtume paversti jų dienas kiek įmanoma šviesesnėmis. Nors minutei prisimintume kiekvieną bėrį, kurio biografijos nepuošia rozetės ar čempionų titulai, bet kuris atliko svarbiausią vaidmenį – laimėti jūsų širdį.
Ar sartį. Ar širmį. Nesvarbu – juk geras žirgas neturi spalvos.
© VŠĮ HORSE.LT 2022 Tik asmeniniam naudojimui. Kopijuoti, perspaudinti ar kitaip pasisavinus platinti draudžiama.
Naujausių straipsnių ieškokite:
