Ar nujaučiate, kokį elementą šlifuojant sudeginama daugiausia nervų? Ne piaffe ar pasažą, o seną gerą 20 metrų ratą! Tiesa, pasitaiko įvairių jo interpretacijų: kiaušinių, kvadratų, ovalų, ar rombų. Būtent todėl sekančiose varžybose galvokite savo galva ir neapsigaukite sekdami prieš tai startavusio žirgo pėdsakais smėlyje – jo ratas nebūtinai buvo simetriškas!
Tobulai apskriti ratai – iššūkis net labiausiai patyrusiems raiteliams. Pamėginkite nubrėžti apskritimą ranka, kuria paprastai rašote, neatitraukdami pieštuko, judėdami tolygiu greičiu. O dabar kita, rečiau naudojama ranka. Ar jie vienodi? Linijos tokios pat užtikrintos?
Perkelkime šį scenarijų į jojimo aikštelę – koks šansas sujoti tobulą ratą, kai į koktelį suplakama žirgo asimetrija, raitelio kreivumas, ir (neduok Dieve!) ryškiaspalvė staltiesė ant teisėjo stalo? Na bet gana pasiteisinimų! Nemažos dalies netikslumų įmanoma išvengti pasigilinus į išjodinėjimo aikštelės geometriją.
Pirmoji pamoka – išmatavimai. Standartinė aikštelė yra 20 m pločio ir 60 metrų ilgio. Taigi jau aišku –20 m. ratas užims visą aikštelės plotį ir trečdalį ilgio. Atstumas nuo trumposios sienelės iki kampinės raidės – 6 metrai, nuo jos iki antros raidės 12 ir t.t. (žr. pirmą iliustraciją). Paprastai teste nurodoma raidė, ties kuria reikia ratą pradėti (ir pabaigti). Vadovaudamiesi atstumais lengvai pamatuosime, kokiame plote ratas turėtų sutilpti.
Išnarstykime 1 iliustracijos pavyzdį – 20 ratą dešinėn ties C. Tam, kad nepasiklystume, ratą galime įsivaizduoti kaip laikrodžio ciferblatą su geltonai pažymėtais atskaitiniais taškais. Būtent šie taškai bei savailaikis artėjimas/tolimas nuo jų padeda išlaikyti ratą reikiamo dydžio, suteikia šansą pakoreguoti netikslumus, o liniją išlaikyti tolygiai išgaubtą.
Šiuo atveju atskaitos taškais laikome: 12:00 C raidė, 3:00 Ilgoji sienelė pusiaukelėje tarp M ir R raidžių, 6:00 Ties maniežo viduriu, nuo SIR linijos nutolus per 2 metrus (žr. 2 iliustraciją), 9:00 Ilgoji sienelė pusiaukelėje tarp S ir H raidžių, 12:00 C raidė.
Kaip jais naudotis?
- Prie kiekvieno iš atskaitos taškų priartėjame likus 2 metrams iki jo
- Būdami ties tašku įsitikiname, kad žirgo kūnas yra lygiagretus arba trumpąjai, arba ilgąjai sienelei
- Nuo taško palaipsniui nutolstame prajoję 2 metrus nuo jo
Tam, kad pakaktų laiko koreguoti posūkio kampą ir greitį, pirmąjį rato ketvirtį ar pusę turime įsivaizduoti dar prieš pradėdami figūrą. Be to, kuo didesnis greitis, tuo platesnę trajektoriją turite aprėpti. Tai paaiškina faktą, kodėl susipažinti su ratais geriausia jojant lėta žingine, o didžiausias iššūkis – sujoti tobulą apskritimą darbo zovada.
Beje, ar pastebėjote, kad joti ratu ties C nėra tas pats kaip joti palei trumpąją sienelę? Kontrastui šios dvi linijos 1 iliustracijoje pažymėtos skirtingomis spalvomis. Ar visuomet esame tikri, kurią iš šių dviejų linijų jojame? O kaip išsidėsto atskaitos taškai tuomet, kai teste 20 m. ratas kairėn nurodytas ties B? (3 iliustracija)
Nuotraukoje: Evelinos Krivičienės Conradas ir aš, besidairanti sekančio atskaitos taško ratui ties E (2015 m.)
© VŠĮ HORSE.LT 2022 Tik asmeniniam naudojimui. Kopijuoti, perspaudinti ar kitaip pasisavinus platinti draudžiama.
Naujausių straipsnių ieškokite:
