Kiek kartų girdėjote tėvus pamokant savo vaikus: „Galvok, ką dedi į burną!“ O ką dedate jūs?
DYDIS: Geriausias būdas išmatuoti, kokio dydžio žąslai reikalingi žirgui, pamatuoti skolintus jam tinkančius. Jei tai neįmanoma, atsumui nuo vieno lūpų kampo iki kito išmatuoti tiks be koks pagaliukas ar virvutė, kurią galima pažymėti ir išmatuoti. Žąslams su prasisukančiais žiedais reiktų pridėti 1 cm, kad judantis žiedas netrintų lūpų kampų, žąslams su fiksuotais žiedais galima rinktis žąslus tiksliai pagal išmatavimą. Daugumos vidutinių žirgų dydis – 13.5 cm.
STORIS: Jį lemia tai, kiek vietos žirgo burnoje yra, ir ar dėvėdamas žąslus žirgas gali patogiai susičiaupti. Tebegajus mitas, kad kuo žąslai stroresni, tuo švelnesni žirgui. Iš dalies tai tiesa, nes spaudimas paskirstomas didesniam plotui. Tačiau jei žirgo burna smulki, gomurys žemas arba liežuvis storas, laisvos vietos žąslams lieka nedaug ir žirgas yra priverstas žiotis, kad sumažintų diskomfortą. Daugumai vidutinių žirgų tinkamas storis – 18 mm.
SVORIS: Klaidingai manoma, kad mažo svorio (pūsto tuščiavidurio metalo, plastiko) žąslai žirgui yra švelnesni, nes yra vos juntami. Tačiau būtent dėl to jie neatlieka svarbios funkcijos – sumažinti burnai tenkantį spaudimą, kada raitelis palaisvina pavadžius. Kuomet jojant žirgo nosis yra ties (arba priešais) įsivaizuojamą vertikalę, išlaikant pavadžius žąslai pasislenka lūpomis aukštyn, o juos atleidus – nusileidžia žemyn, suteikdami žirgui aiškų signalą ir palengvėjimą. Būdami lengvi arba – dar blogiau – pagaminti iš kibios guminės medžiagos, žąslai lieka kabėti toje pačioje vietoje nepriklausomai nuo to, ką daro raitelis.
MEDŽIAGA: Svarbiausias kriterijus – nesukelianti alergijos ar kitaip nepažeidžianti burnos gleivinės. Šiuo metu plačiausiai naudojami hipoalerginiai vario lydiniai be nikelio, pvz. aurigan, sensogan. Tačiau rinkoje apstu įvairiausių medžiagų, skirtų sumažinti spaudimą ir skatinti žąslų kramtymą dėl salsvo skonio. Kiti gamintojai laikosi filosofijos, kad žąslų skonis turi būti neutralus, neblaškyti žirgo dėmesio, pvz. salox. Visgi verta prisiminti, kad žirgo burna putoja ne todėl, kad žąslai gardūs, o tik tuomet, kai visas žirgo kūnas dirba taisyklingai, be įtampų, atpalaidavus apatinį žandikaulį.
NERŪDIJANTIS PLIENAS: Ypač ilgaamžė, pigi ir lengvai prižiūrima medžiaga, tačiau jos sudėtyje yra nikelio.
VARIS: Minkštas, salsvo skonio metalas, todėl vienas naudojamas retai, dažniausiai detalei kito metalo žąsluose pagaminti.
„SALDI“ GELEŽIS: Pagamita plieno pagrindu, charakteringos mėlynos spalvos, nusidėvėdama ji tampa rusva ir įgauną salsvą skonį, nenaudojama rūdija.
GUMA: Nors minkšta, sušvelnina žąslų spaudimą, turi nemažai trūkumų: yra neilgaamžė, skilinėja, lengvai prakandama, žąslai dažnai per stori. Žirgams, kurių burna mažai suvilgoma seilėmis, netinka – porėtas jos paviršius sugeria drėgmę, veikia tarsi trintukas ir gali lengvai pažeisti gleivinę.
PLASTIKAS: Minkštesnė ir ne tokia šalta medžiaga kaip metalas, todėl dažnai daudojama žiemą. Kitaip nei guma, nesugeria drėgmės, jos paviršius lygus. Esminis trūkumas – dažniausiai per mažas žąslų svoris.
LANKSČIOS SINTETINĖS MEDŽIAGOS: Naujos, hibridinės medžiagos išlaiko gumos minkštumą, o tolygus paviršius leidžia išvengti gumos „trintuko“ efekto. Paprastai rekomenduojamos jautriems žirgams, kuriems metalinių žąslų poveikis gali būti per stiprus. Tiesa, žąslai be jungčių spaudimą koncentruoja liežuviui, apribojamas žąslų panaudojimas žirgo lenkimui/sukimui.
Skanaus!
© VŠĮ HORSE.LT 2022 Tik asmeniniam naudojimui. Kopijuoti, perspaudinti ar kitaip pasisavinus platinti draudžiama.
Naujausių straipsnių ieškokite:
